Telomerazė arba ląstelių jauninimas

2009 metų Nobelio premijos laureatai už mediciną, kad sustabdytų vėžį,  paveldimas ligas ir senėjimo procesus.

Chromosomos, telomerai, telomerazė už kuriuosbuvo gauta Nobelio premija 2009 metais.

Padarytas didelis darbas grupės profesorių Elizabeth Blackburn, Carol Greider ir Jack Szostak gali turėti daug didesnį poveikį žmonijai nei daugelis ankstesnių medicininių atradimų.

Kiekvienos ląstelės dalijimosi metu chromosomos padvigubėja. Tačiau tuo metu ląstelių galai,

telomerai, kiekvieną kartą trumpėja. Tai reiška, kad jie sensta. Bet kai kuriose ląstelėse yra 

fermentas, kuris atstato prarastus ląstelių galus. Jis vadinamas telomeraze ir yra laikomas ląstelių jaunėjimo šaltiniu. Šitą ryšį ir nustatė mokslininkai, dirbantys įvairiuose USA
 universitetuose 80-ųjų metų pradžioje kiekvienas atskirai ir vėliau bendradarbiaudami vieni su kitais.

Pirmiausia, profesorė Elizabeth Blackburn iš Kalifornijos universiteto San Franciske nustatė, kad
ląstelių galai kartojasi. Galai buvo pavadinti graikiškais žodžiais „telos“, o dalelės „meros“.

Genetikos profesorius Jack Szostak iš Bostono Massachusetts pagrindinės ligoninės nustatė, kad
galinės ląstelių dalys apsaugo chromosomas, bet sumažėja kiekvienos ląstelės dalijimosi metu.

Ir galiausiai, biologijos ir fiziologijos profesorė Elizabeth Blackburn ir jos buvęs absolventas
profesorius Carol Greider (dabar dirbantis Johns Hopkins universitete Baltimorėje) atrado
telomerazės fermentą, kuris atnaujina arba atstato ląstelių prarastus galus. "Fermentas randamas tik
keliose ląstelių rūšyse ir nedideliais kiekiais", - sako biologas Wolfgang Zachariae.

Tyrimai prieš vėžį ir paveldimas ligas

Šitas mokslininkų atradimas yra gyvybiškai svarbus kaip pagrindas tolimesniam darbui dėl vėžinių 

susirgimų, senėjimo ir paveldimomis ligomis. Yra žinoma, kad beveik visos vėžinės ląstelės gamina 

telomerazę, t. y. daugimąsi, kas reiškia joms nemirtingumą. „Iš tiesų, tik kamieninės ląstelės gamina

fermentą. Nors sveikos ląstelės ir turi tam reikalingą geną, tačiau jos neturi telomerazės ekspresijos “,
- aiškina Wolfgang Zacharias. „Kodėl vėžinės ląstelės turi šią savybę, mes dar nežinome.“

Farmacijos pramonėje taip pat atliekami tyrinėjimai sukurti vaistams, kurie galėtų aktyvuoti fermentą sveikose ląstelėse: išlaikyti chromosomų galus ilgai ir amžinai jaunais. Wolfgang Zachariae kritiškai vertina šiuos anti-senėjimo metodus: „ląstelių dalijimasis yra jautrus klausimas. Yra keletas svarbių sričių, kur telomerazės naudojimas gali būti labai vertingas, pavyzdžiui, nuo vėžio ar įvairių paveldimų ligų DNR atstatymui“. Ląstelių biologas iš Drezdeno labai pasitiki Telomero telomerazės atradimu:„ Galbūt tai bus ateityje naudojama kaip veiksminga apsauga nuo stiprių ultravioletinių spindulių, kurie daro didelę DNR žalą“. Turint omenyje, kad ozono sluoksnis mažėja, tai yra labai vertingas atradimas visai žmonijai. Švedijos komitetas 2009 m. paskyrė Nobelio medicinos premiją už telomerazę.

Paruošta pagal straipsnį „Focus online“- sveikata.